kalbesis

kal̃besis, sm. (1) K, kalbesis, -ies sm. CI784 1. pasikalbėjimas: Kalbesis motinos su vaiku LTI292. 2. žr. kalbesys 4: Tatai (tas) buvo galas kalbesies BBDan7,28. 3. balsas, kalbėsena: Tu esi iš Galilėjos, kalbesis (orig. kalbisis) tavo tave išduost BPI372.